Kaip galime padėti kurčioms ir neprigirdinčioms mergaitėms jaustis saugioms ir vertinamoms?
Kiekvienas vaikas į klasę ateina su savo patirtimis, gebėjimais ir individualiais poreikiais. Tai ypač svarbu prisiminti kalbant apie vaikus, turinčius klausos negalią: nėra vieno bendravimo ar pagalbos būdo, kuris tiktų visiems.
Vieni vaikai naudoja klausos aparatus, kiti – kochlearinius implantus, daliai vaikų reikalinga lietuvių gestų kalba ar lietuvių gestų kalbos vertėjo pagalba. Todėl kuriant įtraukią ir saugią ugdymo aplinką svarbiausia pažinti konkretų vaiką, išsiaiškinti jo bendravimo poreikius ir suteikti jam tinkamą pagalbą.
Tačiau svarbu kalbėti ne tik apie informacijos prieinamumą. Kurčios ir neprigirdinčios mergaitės gali susidurti ir su išankstinėmis nuostatomis dėl lyties. Mokykla, šeima ir visa visuomenė gali padėti užtikrinti, kad jos būtų vertinamos pagal savo gebėjimus, jaustųsi saugios ir turėtų tokias pačias galimybes mokytis, dalyvauti bei savarankiškai priimti sprendimus.
Svarbiausia – pažinti konkretų vaiką
Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA valdybos narė Vaida Maziukienė atkreipia dėmesį, kad ugdant mokinį, turintį klausos negalią, ypač svarbu pažinti konkretų vaiką, suprasti jo poreikius ir bendradarbiauti su šeima.
Didelę reikšmę turi ir paprasti kasdieniai sprendimai. Klasėje svarbu pasirūpinti, kad mokinys gerai matytų mokytojo veidą ir lūpas, aplinkoje būtų kuo mažiau foninio triukšmo, o užduotys būtų pateikiamos aiškiai. Vaikui taip pat turi būti skiriama pakankamai laiko informacijai suprasti ir atsakymui pateikti.
Mokytojas turėtų kalbėti tiesiogiai su vaiku, net jeigu šalia yra lietuvių gestų kalbos vertėjas, vienas iš tėvų ar kitas suaugęs asmuo. Svarbią informaciją naudinga pateikti ne tik žodžiu, bet ir raštu, vaizdais, schemomis ar kitais vaikui prieinamais būdais. Taip pat reikėtų pasitikrinti, kaip vaikas suprato pateiktą informaciją.
Aiškiau organizuotas ugdymas naudingas ne tik mokiniui, turinčiam klausos negalią, bet ir visai klasei.
Kai susikerta negalia ir lyties stereotipai
Kurčios ir neprigirdinčios mergaitės gali susidurti ne tik su bendravimo ar informacijos prieinamumo sunkumais, bet ir su išankstinėmis nuostatomis dėl lyties.
Svarbu stebėti, ar jų gebėjimai, savarankiškumas ir elgesys nėra vertinami kitaip vien todėl, kad jos yra mergaitės. Lyčių stereotipai gali pasireikšti lūkesčiais, kad mergaitės turi būti ramesnės, paklusnesnės ar mažiau savarankiškos. Tokios nuostatos neturėtų riboti jų galimybių, pasirinkimų ir teisės išsakyti savo nuomonę.
Kurčios ir neprigirdinčios mergaitės taip pat gali būti pažeidžiamos patyčių, priekabiavimo ar smurto situacijose, ypač kai informacija apie asmenines ribas, saugumą ir pagalbos galimybes nėra pateikiama joms prieinamu būdu.
Bendravimo kliūtys gali apsunkinti galimybę papasakoti apie patirtą netinkamą elgesį, tiksliai paaiškinti situaciją ar laiku kreiptis pagalbos. Todėl informacija apie asmenines ribas, tinkamą ir netinkamą elgesį, smurto atpažinimą bei pagalbos būdus turi būti prieinama lietuvių gestų kalba ir kitais konkrečiai mergaitei suprantamais būdais.
Ką gali padaryti mokykla ir visuomenė?
Kad kurčios ir neprigirdinčios mergaitės jaustųsi saugios ir vertinamos, svarbu:
- išklausyti vaiką ir rimtai vertinti tai, ką jis pasakoja ar parodo;
- bendrauti tiesiogiai su vaiku, o ne tik su jį lydinčiu suaugusiuoju ar vertėju;
- užtikrinti vaikui suprantamą ir prieinamą bendravimo būdą;
- informaciją apie saugumą, asmenines ribas ir pagalbos galimybes pateikti lietuvių gestų kalba, raštu ar vaizdinėmis priemonėmis;
- skatinti mergaičių savarankiškumą, iniciatyvumą ir dalyvavimą priimant su jomis susijusius sprendimus;
- nevertinti jų gebėjimų ir elgesio pagal stereotipinius lūkesčius, siejamus su lytimi;
- stebėti vaiko elgesio, emocijų, bendravimo, išvaizdos ar savijautos pokyčius;
- reaguoti į patyčias, priekabiavimą, diskriminaciją ir kitą netinkamą elgesį;
- užtikrinti, kad vaikas žinotų, į kokį patikimą suaugusįjį gali kreiptis pagalbos;
- bendradarbiauti su šeima, švietimo pagalbos specialistais ir organizacijomis, atstovaujančiomis žmonėms, turintiems klausos negalią.
Svarbu ne tik suteikti informaciją, bet ir įsitikinti, kad vaikas ją suprato. Saugumą kuria aplinka, kurioje mergaitė gali laisvai klausti, išsakyti savo nuomonę, nustatyti asmenines ribas ir žino, kad prireikus pagalbos bus išklausyta.
Projektas, padedantis laužyti tylos barjerą
Švietimo bendruomenės, šeimų ir visuomenės informuotumą šia tema stiprina Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA įgyvendinamas projektas „Laužant tylos barjerą. Lyčių lygybė ir saugumas šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendruomenėje“, kurį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.
Projektu siekiama stiprinti kurčių ir neprigirdinčių vaikų bei jaunimo saugumą, didinti jų ir jų aplinkos sąmoningumą smurto bei diskriminacijos prevencijos klausimais, taip pat stiprinti tėvų, pedagogų ir nevyriausybinių organizacijų kompetencijas.
Projekto metu vykdomos šviečiamosios veiklos, mokymai, stovyklos ir diskusijos, kuriamos informacinės priemonės. Maži kasdieniai pokyčiai klasėje, šeimoje ir visuomenėje gali turėti didelę reikšmę. Jie padeda kurti aplinką, kurioje kiekviena kurčia ar neprigirdinti mergaitė gali mokytis, augti, saugiai išsakyti savo nuomonę ir jaustis visaverte bendruomenės dalimi.
