Nustatytas klausos sutrikimas

Mažai tikėtina, kad Jūsų vaikas negirdės visiškai jokių garsų. Žodžiu „kurčias” dažnai vadinami įvairaus laipsnio klausos sutrikimai. Taip pat vartojami šie terminai: „sutrikusios klausos vaikas”, „turintis klausos sutrikimų” „neprigirdintis”.

Jei turite klausimų dėl vaiko klausos sutrikimo lygio, kreipkitės į klausos specialistą otorinolaringologą arba audiologą, kuris paaiškins Jūsų kūdikio klausos tyrimo rezultatus. Audiologas taip pat gali paaiškinti, kuriuos garsus vaikas gali girdėti, o kuriuos garsus jam sunku išgirsti.

Tai dažniausias žymaus klausos sutrikimo tipas. Vidinės ausies ir klausos nervo ligos lemia garso suvokimo pažeidimą, dėl kurio išsivysto neurosensorinis klausos sutrikimas. Neurosensorinis kurtumas kartais dar vadinamas klausos nervo kurtumu. Jis dažnai atsiranda del ausies sraigės sensorinių plaukuotųjų lastelių nebuvimo arba jų pažeidimo. Neurosensorinis klausos sutrikimas gali būti įgimtas arba įgytas ir dažniausiai būna nuolatinis; gali būti silpnas, vidutinis, stiprus arba visiškas.

Konduktyvus klausos sutrikimas pasireiškia dėl pokyčių išorinėje arba vidurinėje ausyje, kai garsas negali patekti į vidinę ausį. Taip dažnai atsitinka del kamščio, susidariusio išorinės ausies kanale, bet vaikams dažniausiai būna del uždegiminio skysčio vidurinėje ausyje. Tai gana dažnas reiškinys, ir toks klausos sutrikimas dažniausiai yra laikinas, nes išgydomas. Taip pat būna nuolatinis konduktyvus klausos sutrikimas dėl įgimtos ausies patologijos, sąaugų vidurinėje ausyje, bet jis gana retas.

Vaikai su neurosensoriniu klausos sutrikimu gali turėti ir konduktyvų klausos sutrikimą, tai vadinama mišriu klausos sutrikimu.

Garso aukštis, arba dažnis, matuojamas hercais (Hz). Žmogus gali girdėti garsus, kurių dažnis yra tarp 20 Hz ir 20 000 Hz. Ausis ne visų dažnių garsus girdi vienodai, pavyzdžiui, žemus garsus paprastai girdime geriau, negu tokio pat stiprumo aukštus garsus. Vaikai geriau girdi aukštesnio dažnio garsus, tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės – žemesnio dažnio garsus. Jei Jūsų kūdikis sunkiai girdi aukšto dažnio garsus, tai vadinama aukšto dažnio klausos sutrikimu. Tai trukdo gerai suvokti žmogaus kalbos garsus.

Taip, jei vaiko klausą reikia ir galima reabilituoti padedant klausos aparatams. Tai parodys klausos audiograma. Klausos aparatai sustiprina garsą. Šiuolaikiniai klausos aparatai padeda reabilituoti netgi labai stiprų klausos sutrikimą. Labai svarbu, kad klausos aparatus vaikas pradėtų naudoti kuo anksčiau, kadangi nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių pradeda formuotis vaiko klausos ir kalbos įgūdžiai.

Vaikams nemokamai skiriami du klausos aparatai. Jeigu tėvai nori įsigyti vaikui labiausiai tinkamus klausos aparatus, juos galima nupirkti savo lėšomis ir gauti dalinę kompensaciją. Jei vaikui reikia klausos aparatų, audiologas padarys vaiko ausies atspaudą ir pagamins tikslaus dydžio ir formos individualius įdėklus Jūsų vaiko klausos aparatams. Individualus įdėklas yra klausos aparato dalis, kuri bus dedama į vaiko ausį. Kiekvienam vaikui reikia ne tik pagaminti individualų įdėklą, bet ir suderinti bei pritaikyti klausos aparatą. Nešiojant klausos aparatus vaikui neskaudės, nors iš pradžių gali būti nepatogu. Prie klausos aparato reikia priprasti tiek vaikui, tiek Jums.

Didžiausią naudą iš klausos aparatų vaikas gaus tik tuomet, jei nešios juos nuolat. Kaip vaikui geriausiai nešioti klausos aparatus, patars audiologas. Vis dėlto tėvai turi žinoti, kad sutrikusios klausos vaikus su klausos aparatais būtina mokyti klausyti ir kalbėti, ypač ankstyvuoju laikotarpiu. Kaip tai daryti, patars specialistai – audiologai, logopedai, surdopedagogai.

Kai vaikui diagnozuojamas labai žymus klausos sutrikimas arba kurtumas, klausos aparatai nebepadeda išgirsti kalbos garsų. Šiuolaikinė medicina suteikia naują klausos reabilitacijos būdą ir galimybę girdėti, naudojant kochlearinius implantus.

Kochlearinio implanto sistemą sudaro išorinė ir vidinė dalis, kuri ir yra pats implantas. Vidinė dalis yra implantuojama operacijos metu, ją sudaro imtuvas-stimuliatorius ir elektrodų pluoštelis, kurie implantuojami paciento galvoje po oda ir į sraigę. Išorine dalis vadinama kalbos procesoriumi, jis nešiojamas už ausies panašiai kaip klausos aparatas. Kochlearinis implantas siunčia elektrinius signalus tiesiai į sveiką klausos nervo dalį, apeidamas pažeidimo vietą. Taip garsinė informacija perduodama į smegenis.

Kuris reabilitacijos būdas – klausos aparatai ar kochleariniai implantai – Jūsų vaikui tinka geriausiai, patars vaiko gydytojas otorinolaringologas-audiologas. Pagal gydytojų specialistų ligoniui nustatytas indikacijas vaikams kompensuojami du kochleariniai implantai.

Kochlearine implantacija vaikams atliekama Vilniaus universiteto Santariškių ligoninėje, Ausų nosies ir gerklės skyriuje ir LSMUL Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikose.

Ir šiuo atveju tėvai turi žinoti, kad vaikus su kochleariniais implantais būtina mokyti klausyti ir kalbėti.

Kiekviena mama ir tėvas išgyvena skirtingus jausmus.

Viena mama taip aprašė savo išgyvenimus: „Kai gydytojas audiologas
pasakė, kad mūsų vaikas negirdi, sudrebėjo mūsų visas pasaulis”. Bet toliau mama sako: „Išėjus iš ligoninės, su manim visam laikui liko gydytojo žodžiai, kurie ir suteikė jegų tvirtai laikytis. Gydytojas pasakė: „…tiesiog prisiminkite, kad šitas mažylis, su kuriuo išeinate iš ligoninės, yra tas pats vaikas, su kuriuo čia atėjote.”

Kita mama prisimena išgirdusi tokius žodžius: „Nepamirškite, kad visų pirma tai yra vaikas.” Tuo metu mums buvo labai sunku taip galvoti, nes matėme vien tik kurtumą. Dabar imu suprasti, kad tai buvo teisingi žodžiai. Sūnus visų pirma yra mažas berniukas, o jo kurtumas – tai tik kliūtis, kurią galima įveikti”.

Pasak psichologų, girdintys tėvai, sužinoję apie vaiko negalią išgyvena kelias stadijas: sukrėtimą ir liūdesį, diagnozės suvokimą, apsauginį neigimą, vaiko kurtumo priėmimą ir tik po to eina konstruktyvūs veiksmai. Sunkiausia būna iš pradžių, kai neapleidžia išgyvenimai, baimė, nežinia. Tačiau nepamirškite, kad Jūs nesate vieniši – yra daugiau šeimų, kurios taip pat augina kurčius vaikus, be to, yra daug specialistų, kurie gali suteikti reikalingą informaciją, Jūsų vaikui yra numatyta reabilitacinė ir finansinė pagalba. Išsamesnė informacija – lankstinuko pabaigoje.

Dauguma žmonių nieko nežino apie kurtumą. Vienas kurčio vaiko tėtis prisimena, kaip iš pradžių jis galvojo: „Ar mano vaikas galės žaisti futbolą; ar kurtieji žaidžia krepšinį?”

Kurtieji vaikai eina į mokyklą, jie sportuoja, lanko įvairius būrelius po pamokų, mokosi profesijų, studijuoja aukštosiose mokyklose arba suaugę iš karto pradeda dirbti.

Kito tėčio žodžiai: „Mano sūnus gali viską: jis turi darbą, vairuoja masiną, yra vedęs, turi vaikų. Tiesiog gyvena normalų gyvenimą. Kai jam diagnozavo klausos sutrikimą, turėjome tiek daug baimių, ar viskas bus normalu. Dabar mes gyvename tokį pat gyvenimą, kaip ir visi, išskyrus tai, kad kalbame gestų kalba”.

Kurtieji vaikai gali išmokti bendrauti įvairiais būdais. Vieni iš jų išmoksta sakytinę kalbą, tai yra – jie kalba, kiti išmoksta gestų kalbą, dar kiti vartoja ir vieną, ir kitą kalba. Visi kurtieji išmoksta rašyti. Nesvarbu, kuriuo būdu bendrausite, svarbu, kad tai būtų primtina Jums, vaikui ir šeimai.

Dabar nebūtina iš karto priimti sprendimą, kaip Jūs bendrausite su savo vaiku ateityje. Tai priklausys nuo vaiko individualių poreikių. Be to, bendravimo būdas gali kisti vaikui augant. O kol vaikas labai mažas, svarbiausia bendrauti su juo taip, kaip tinka Jums abiem. Stenkitės, kad vaikas visada matytų Jūsų veidą, kad kalbėdami būtumėte viename lygyje su vaiku ir naudokite kuo daugiau veido išraiškų.

Daugelis sutrikusios klausos vaikų lanko bendrojo lavinimo mokyklas; tokiu atveju jie gauna papildomą specialistų pagalbą. Taip pat kai kurie kurtieji ir neprigirdintieji vaikai mokosi specialiose kurčiųjų mokyklose. Labai svarbu, kad mokykloje vaikas gautų reikiamą pagalbą pagal savo individualius poreikius.

Kaip ir visiems vaikams, Jūsų kūdikiui patiks žaisti su žaislais. Nesirūpinkite ir neieškokite specialių žaislų, tiesiog rinkitės įdomius ir vaikui patinkančius. Galbūt Jūsų kūdikiui patiks ryškūs žaislai, su judančiomis detalėmis, skirtingų formų ir paviršių. Svarbu, kad žaislai lavintų vaiką. Kurtieji vaikai, kaip ir visi vaikai, užauga bežaisdami.

Vaikų klausos tyrimų centrai:

• Vilniuje: Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaikų klausos tyrimų poskyris. Adresas: Santariškių g. 7, tel. (8 5) 272 0570

• Kaune: LSMUL Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos ambulatorinis skyrius. Adresas: Eivenių g. 2, tel. (837) 32 66 50.

Registruotis tyrimui galite ir išankstinės elektroninės registracijos sistema www.sergu.lt

Atvykstant būtina užsiregistruoti iš anksto kūdikių klausos tyrimui atlikti bei turėti šeimos gydytojo siuntimą gydytojo otorinolaringologo-audiologo konsultacijai gauti.

Neigalumo lygis. Įstatymų nustatyta tvarka sutrikusią klausą turintiems vaikams nustatomas neįgalumo lygis. Reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir į vaiko gyvenamosios vietos Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos
teritorinį skyrių, www.ndnt.lt.

Šalpos ismokos. Įstatymų nustatyta tvarka neįgaliems vaikams skiriamos ir mokamos šalpos išmokos (šalpos pensija ir tikslinė kompensacija). Dėl šalpos išmokų reikia kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją (socialinės paramos skyrių). http://www.socmin.lt/lt/socialinis-draudimas/salpos-ismokos.html.

Yra ir tam tikrų transporto, gydymo bei kitokių lengvatų. Pasidomėkite.

Ugdymas, konsultacijos. Kurčių ir neprigirdinčių vaiky tėvams konsultacijas ir metodinę pagalbą, specialiąją surdopedagoginę pagalbą vaikams, turintiems
klausos sutrikimą teikia:

• Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centras.
Adresas: Bistryčios g. 9A, Vilnius, tel. (85) 234 2156, www.vaikuklausa.It

• Kauno lopšelis – darželis „Klausutis”. Adresas: Kovo 11-osios g. 14,
Kaunas, tel. (8 37) 4540 29, www.klausutis.kaunas.lm.It

• Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras. Adresas:
Filaretų g. 36, Vilnius, tel. (85) 215 4427, www.deafcenter.It

• Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras. Adresas:
Uosio g. 7, Kaunas, tel. (8 37) 33 25 03, www.nim.kaunas.lm.It

• Klaipėdos Litorinos mokykla. Adresas: Smiltelės g. 22, Klaipėda, tel. (846) 3459 11, www.kurtieji.lt

• Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla. Adresas:
Parko g. 19, Panevėžys, tel. (8 45) 51 73 00, www.kurciujumokykla.It

• Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras. Adresas: Vilniaus g.
123A, Šiauliai, tel. (841) 52 4489, www.kurtieji.com

• Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdindčius vaikus, bendrija PAGAVA – tai nevyriausybinė tėvų organizacija, kuri buria šeimas, auginancias sutrikusios klausos vaikus, teikia informaciją ir konsultacijas, organizuoja tėvų savipagalbos grupes ir kt. Adresas: 5v. Kazimiero g. 3, Vilnius, tel. (85) 212 0763; mob. +370 676 72 299, www.pagava.It

• Tarpžinybinio bendradarbiavimo koordinatorius savivaldybėje – tėvai turi kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių. Koordinatorius organizuoja savivaldybės teritorijoje kompleksiškai teikiamą pagalbą (švietimo, socialinės, sveikatos priežiūros paslaugų) vaikui ir šeimai pagal poreikius.