5 ženklai, kad situacija gali būti nesaugi
Smurtas, manipuliacija ar diskriminacija ne visada prasideda nuo atviro konflikto. Kartais pirmieji ženklai būna sunkiai pastebimi: pasikeičia aplinkinių elgesys, slepiama informacija, žmogus ignoruojamas arba sąmoningai neįtraukiamas į pokalbį.
Šiuos ženklus svarbu mokėti atpažinti kiekvienam. Tačiau kurtiems ir neprigirdintiems jaunuoliams įvertinti situaciją gali būti sunkiau, jeigu informacija pateikiama neprieinamu būdu arba nesudaromos tinkamos sąlygos bendrauti.
Klausos negalios šeimų bendrijos „Aidas“ pirmininkė Kristina Rimkienė atkreipia dėmesį į penkis požymius, kurie gali rodyti, kad situacija tampa nesaugi.
1. Pokalbis tampa neprieinamas
Aplinkiniai pradeda kalbėtis taip, kad kurčiasis ar neprigirdintis žmogus nebegali suprasti, kas sakoma. Kalbama tyliai, labai greitai, nusisukus, žmogui už nugaros arba vienas kitam į ausį. Asmuo negali aiškiai matyti kalbančiųjų veidų, lūpų judesių ar gestų.
Toks elgesys ypač svarbus, jeigu pokalbis tiesiogiai susijęs su kurčiuoju ar neprigirdinčiu žmogumi, jo saugumu, teisėmis arba sprendimais, kuriuos jis turi priimti.
2. Atsisakoma paaiškinti ir įtraukti į pokalbį
Paprašius pakartoti, paaiškinti ar patikslinti informaciją, prašymas ignoruojamas. Informacija nepateikiama suprantamu būdu, o į klausimus atsakoma juoku, pašaipomis ar susierzinimu.
Pokalbis arba sprendimų priėmimas tęsiamas neįtraukiant kurčiojo ar neprigirdinčio žmogaus. Kartais apie jį kalbama taip, tarsi jo šalia nebūtų. Tai gali būti diskriminacijos, kontrolės ar sąmoningo atskyrimo požymis.
3. Ribojamos galimybės bendrauti ir gauti pagalbą
Nesaugumo ženklu gali būti bandymas neleisti žmogui pasinaudoti gestų kalbos vertėju, telefonu, teksto žinute ar kita komunikacijos priemone.
Taip pat svarbu reaguoti, jeigu žmogui trukdoma susisiekti su artimaisiais, patikimu suaugusiuoju ar pagalbą galinčiu suteikti specialistu. Komunikacijos priemonių ribojimas gali būti naudojamas siekiant žmogų kontroliuoti, izoliuoti arba nuslėpti nuo jo svarbią informaciją.
4. Elgesys tampa priešiškas ar grėsmingas
Aplinkinių elgesys gali staiga pasikeisti. Atsiranda pašaipūs ar priešiški žvilgsniai, piktas juokas, grėsmingi gestai arba agresyvi kūno kalba.
Kitas svarbus ženklas – bandymas pernelyg priartėti, paliesti be sutikimo, užstoti kelią, apriboti judėjimą arba neleisti pasitraukti. Tokiu atveju svarbu pasitikėti savo savijauta ir, jei įmanoma, atsitraukti į saugesnę vietą bei kreiptis pagalbos.
5. Nebesuprantate, kas vyksta, ir jaučiatės nesaugiai
Svarbus įspėjamasis ženklas yra vidinis pojūtis, kad situacija tampa neaiški arba nesaugi. Žmogus gali nežinoti, apie ką kalbama, kas bus daroma ar kodėl iš jo reikalaujama tam tikro sprendimo.
Jeigu negaunate aiškių atsakymų, jaučiate spaudimą, nerimą, baimę ar sutrikimą, šio pojūčio nereikėtų ignoruoti. Galima paprašyti sustabdyti pokalbį, pakartoti informaciją suprantamu būdu, pasikviesti patikimą žmogų arba pasitraukti iš situacijos.
Vienas iš šių požymių dar nebūtinai reiškia, kad žmogus patiria smurtą. Svarbu vertinti visą situaciją: ar toks elgesys kartojasi, ar žmogui trukdoma gauti informaciją, ar jis spaudžiamas, kontroliuojamas arba negali laisvai pasitraukti.
Kodėl šiuos požymius gali būti sunkiau atpažinti?
Daugeliui kurčiųjų lietuvių gestų kalba yra gimtoji arba geriausiai suprantama kalba, o lietuvių kalba – antroji. Todėl sudėtinga sakytinė ar rašytinė informacija ne visada būna visiškai suprantama. Ypač sunku, kai vartojami ilgi sakiniai, teisiniai terminai, abstrakčios sąvokos ar neaiškios formuluotės.
Ne visi neprigirdintys žmonės vienodai gerai supranta sakytinę kalbą. Klausos aparatai ar kochleariniai implantai taip pat neužtikrina, kad žmogus visada aiškiai girdės ir supras visą informaciją. Suprasti gali būti sunku, kai aplinkoje triukšminga, kalbama nusisukus arba vienu metu kalba keli žmonės.
Jeigu vaikystėje žmogus neturėjo pakankamos prieigos prie visavertės ir jam suprantamos kalbos, jam gali būti sunkiau suprasti sudėtingas socialines situacijas, atpažinti manipuliaciją arba tiksliai paaiškinti, kas nutiko. Tačiau tai nėra paties žmogaus kaltė ar klausos negalios pasekmė. Sunkumų atsiranda dėl neprieinamos kalbinės ir informacinės aplinkos.
Kaip komunikacijos barjerais gali būti pasinaudojama?
Nesąžiningas ar smurtaujantis žmogus gali sąmoningai nepateikti visos informacijos, meluoti, iškraipyti faktus arba tvirtinti, kad kurčiasis ar neprigirdintis asmuo viską suprato neteisingai.
Jis gali trukdyti bendrauti su kitais žmonėmis, riboti galimybę pasinaudoti vertėju ar telefonu, slėpti informaciją apie teises ir pagalbos galimybes. Ilgainiui žmogus gali pradėti abejoti savo supratimu ir sprendimais, tapti labiau priklausomas nuo kito asmens.
Pagalbos prašymą taip pat apsunkina neprieinamos paslaugos. Žmogus gali nežinoti, kur kreiptis, negalėti aiškiai paaiškinti situacijos arba baimintis, kad jo nesupras. Todėl informacija apie saugumą, santykius, teises ir pagalbą turi būti pateikiama įvairiais prieinamais būdais: lietuvių gestų kalba, lengvai suprantama kalba, su subtitrais ir vaizdine informacija.
Svarbu pabrėžti: didesnę riziką sukuria ne klausos negalia, o komunikacijos barjerai, neprieinama informacija ir nepritaikyta aplinka. Kai žmogus gauna visą informaciją jam suprantama kalba, gali savarankiškai bendrauti ir žino, kur kreiptis pagalbos, jo galimybės atpažinti pavojų ir priimti saugius sprendimus sustiprėja.
Kuo geriau atpažįstame pirmuosius nesaugios situacijos ženklus, tuo daugiau galimybių turime laiku apsaugoti save ir kitus.
Veikla vykdoma įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Laužant tylos barjerą. Lyčių lygybė ir saugumas šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendruomenėje”. Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EK negali būti laikoma už juos atsakinga.
