PO RENGINIO:
Kai mokinys yra klasėje, dar nereiškia, kad jis joje iš tiesų dalyvauja. O kai sunkumai lieka nepastebėti, nepastebėtos gali likti ir patyčios, diskriminacija ar smurtas.
Siekiant išsamiau aptarti vaikų, turinčių klausos sutrikimą, ugdymo klausimus, įskaitant ir diskriminacijos aspektus, buvo organizuoti mokymai pedagogams ir švietimo specialistams. Rugpjūčio 25–26 d. susitikome nuotoliniuose mokymuose, o rugpjūčio 27 d. – gyvai Šiauliuose.
Šie mokymai – projekto „Laužant tylos barjerą. Lyčių lygybė ir saugumas šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendruomenėje“ dalis. Vienas svarbiausių projekto tikslų – suteikti pedagogams žinių ir praktinių įrankių, padedančių atpažinti bei užkirsti kelią smurtui ir diskriminacijai ten, kur susikerta klausos negalia ir lytis.
Mokymuose kalbėjome apie tai, kas kasdienėje mokyklos aplinkoje kartais lieka „už kadro“: kaip informaciją priima kurčias ar neprigirdintis mokinys, kodėl girdėti dar nereiškia suprasti, kokie komunikacijos ir kurčiųjų kultūros ypatumai gali būti klaidingai interpretuojami kaip „keistas“ ar „netinkamas“ elgesys ir kaip pats skirtumas gali tapti patyčių taikiniu. Praktinėje mokymų dalyje nagrinėjome, kaip pritaikyti ugdymo aplinką ir bendravimą, kad mokinys galėtų ne tik būti klasėje, bet ir visavertiškai joje dalyvauti. Mokymų medžiagoje tai apibendrinta labai paprastai – matyti, suprasti, įtraukti.
Įtraukus ugdymas nėra vien mokymosi rezultatai. Renginio metu kalbėjome ir apie socialinę atskirtį, diskriminaciją, patyčias bei smurtą. Mokėmės pastebėti situacijas, kai nelygybę lemia ne tik klausos negalia, bet ir lytis, o keli veiksniai kartu gali apsunkinti vaiko galimybę papasakoti, kas vyksta, būti suprastam ir gauti pagalbą. Projekte būtent šis poreikis išskiriamas kaip itin svarbus – pedagogams reikia gebėti atpažinti ne tik diskriminaciją dėl negalios, bet ir rizikas, kylančias klausos negalios ir lyties sankirtoje.
Svarbi mokymų dalis buvo skirta ne tik klausimui „kaip atpažinti?“, bet ir „ką daryti?“: kaip kalbėtis su vaiku jam prieinamu būdu, kuo išklausymas skiriasi nuo apklausos, kaip reaguoti į smurto užuominą, kur yra pedagogo atsakomybės ribos ir kaip užtikrinti, kad pagalba būtų realiai prieinama kurčiam ar neprigirdinčiam mokiniui.
Dėkojame pedagogams ir švietimo specialistams, kurie skyrė laiką ne tik naujoms žinioms, bet ir savo praktikos refleksijai. Mokykloje saugumą kuria ne vien taisyklės. Jį kuria suaugusieji, kurie pastebi, supranta ir žino, kaip veikti.
Siekiame, kad kurčios ir neprigirdinčios mergaitės bei berniukai mokykloje turėtų ne tik vienodas galimybes mokytis, bet ir vienodai prieinamą teisę būti išgirsti, suprasti ir gauti pagalbą.
Projektas siekia stiprinti smurto ir diskriminacijos lyties pagrindu prevenciją Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų jaunimo bendruomenėje, šviečiant ne tik jaunimą ir šeimas, bet ir pedagogus bei kitus su vaikais dirbančius specialistus.
Dėkojame Šiaulių švietimo kompetencijų centrui už glaudų bendradarbiavimą, pagalbą ir profesionalumą organizuojant renginį.
Dėkojame gestų kalbos vertėjoms, kurių dėka pedagogai su klausos negalia galėjo dalyvauti mokymuose ir suprasti pateiktą informaciją.
Veikla vykdoma bendrijai PAGAVA kartu su partneriais Klausos negalios šeimų bendrija „Aidas” ir Šiaulių neprigirdinčiųjų klubu Auditus įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Laužant tylos barjerą. Lyčių lygybė ir saugumas šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendruomenėje”. Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EK negali būti laikoma už juos atsakinga.
