Barboros istorija apie tai, kaip meilė ir užsispyrimas gali atverti duris net ten, kur kiti jų nemato.
Tik ką įžengusi į 7 klasę, Barbora jau paneigė daugybę stereotipų. Gimusi kurčia, ši išskirtinės energijos mergaitė groja fortepijonu, šoka baletą, o jos veidas nušvinta, kai kalba apie tai, kas jai brangu – muziką.
„Muzika man reiškia labai daug. Ji man labai svarbi. Ji mane visada atpalaiduoja.“, – pasakoja neeilinio talento mergina. Tačiau, Barboros istorija ne tik apie sėkmę, tai istorija apie sunkų kelią, nuoseklų darbą ir besąlyginį šeimos tikėjimą savo vaiku.
Barboros šeima nė akimirkai nesuabejojo, kad jų dukra gali gyventi visavertį, kūrybingą gyvenimą, ir kiekvieną dieną kovojo už tai, buvo priimtas sprendimas implantuoti kochlearinį implantą. „Darbas, darbas, darbas ir vidinis vaiko potencialas,“ – taip Barboros mama apibūdina dukros pasiekimus. Fortepijono koncertas penktadienį – reikia išmokti kelis kūrinius. Tuo pat metu – atsiskaitymai mokykloje ir muzikos mokykloje, šeštadieniais – baleto repeticijos ruošiantis baigiamajam pasirodymui Operos ir baleto rūmuose. Tokia jaunos merginos kasdienybė, kuri būtų sudėtinga net ir daugeliui suaugusiųjų.
Kad šeimos palaikymas jai buvo labai svarbus sako ir pati Barbora – „Mano šeima labai stengėsi. Jie mane mylėjo. Mokytojai, logopedai, tiek daug žmonių padėjo man išvystyti klausą. Bet šiandien aš gyvenu kaip bet kuris kitas žmogus. Ir, tai Dievo dovana, galėti gyventi taip, kad mano išskirtinumas man netrukdo.“
Barboros istorija – įkvėpimas visoms šeimoms, kurios šiuo metu gyvena nerimo, bemiegių naktų ir begalinių klausimų laikotarpiu. Jos pavyzdys rodo, kad vaikas su klausos negalia – ne nuosprendis ir ne kliūtis, o galimybė pamatyti pasaulį kitaip. O baimė neturi būti priežastis pasiduoti, nes meilė ir užsispyrimas gali virsti garsu net ir tyloje.
Veikla vykdoma bendrijai PAGAVA įgyvendinant projektą „Nebūk kurčias mano teisėms” (K4-ADV-I-LS-018). Projektas finansuojamas Europos Sąjungos.
