Projekto tikslas – skatinti šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, telkimąsi ugdant santykių šeimoje kultūrą ir vykdant švietėjišką veiklą.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena iki kelių dešimčių tūkstančių žmonių su klausos negalia. Kurtumas gali būti įgimtas ir įgytas. Įgimtas kurtumas sudaro apie 20 % visų atvejų, likę 80 % – įgytas (dėl traumos, infekcinių ligų, vaistų perdozavimo ir kitų priežasčių).Lietuvos gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, 2001 metais Lietuvoje gyveno 8636 kurtieji, iš jų 7677 suaugusieji ir 959 vaikai iki 15 metų. 2011 metais vykdyto Lietuvos gyventojų ir būsto surašymo anketose informacija apie kurčiuosius nebuvo renkama. Todėl Statistikos departamentas neturi naujų tikslių duomenų, kiek 2011 metais ir vėliau Lietuvoje yra gyvenančių kurčiųjų asmenų. Atskirus statistinius duomenis pagal savo funkcijas ir kompetencijas kaupia LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija, LR Sveikatos apsaugos ministerija.
Žinoma, kad kas dešimtas vaikas, turintis klausos negalią, gimsta kurčiųjų šeimoje, kiti devyni gimsta ir auga girdinčiųjų šeimose. Pastarosioms yra labai sudėtinga susitaikyti su šiuo faktu, šioms šeimoms reikalinga visokeriopa pagalba, o ypač – psichologinė, kurios Lietuvoje labiausiai trūksta. Dėl nepakankamo žinių lygio apie vaiko negalią ir problemas, su kuriomis bus susiduriama, dėl savo psichologinės būklės tėvai daro daug klaidų spręsdami vaikų su klausos negalia ugdymo klausimus. Nuo nepriklausomybės atkūrimo iki dabar pastebimai trūksta pagalbos tėvams, auginantiems kurčius ir neprigirdinčius vaikus.
Tėvai turi padėti savo kurčiam vaikui prisitaikyti ir įsilieti į normalų, pilnavertį gyvenimą, patirti kuo mažiau adaptavimosi sunkumų, nejausti psichologinio diskomforto, pilnaverčiai bendrauti. Tėvai ir specialistai – tai reikšmingiausi asmenys, pirmieji tarpininkai tarp savo vaikų ir išorinio pasaulio, jų pasaulio supratimas ir tarpininkavimo būdas veikia vaiko tapimą asmenybe. Čia daug įtakos turi pačių tėvų išauklėjimas, žinios, išsilavinimas. Kiek tėvai gali nuspręsti už savo vaiką, kas jam geriausia, kiek jie žino apie būtiną ankstyvą klausos pažeidimų diagnostiką, apie savo neįgalaus vaiko ugdymo, protezavimo, įvairias pagalbos formas bei kitas galimybes – tai labai svarbūs kurčio vaiko pozityvios socializacijos veiksniai. Tik ankstyvoje vaikystėje tinkamai organizuotas kurčiojo ugdymas gali sukurti prielaidas išugdyti pilnavertę asmenybę. Statistikos duomenimis, per metus maždaug 35 vaikams nustatomas įgimtas kurtumas. Kurtumas riboja lavinimosi galimybes. Tik sudarius ypatingas sąlygas – išmokius suprasti garsinės kalbos žodžius – galima pradėti mokyti skaityti, rašyti. Skaityti iš lūpų įmanoma, kai kalbantysis stovi priešais, veidu į kurčiąjį, garsus taria taisyklingai ir yra tinkamai apšviestas. Tačiau retas žmogus kalba kaip diktorius ir nejudėdamas išbūna visą pokalbio laiką. Žmogaus asmenybė ir socialinė raida labai priklauso nuo žmogaus gebėjimo komunikuoti. Tad kurtiesiems šis vystymosi etapas gali būti apribotas, nes jie negirdi, ką kalba kiti, o girdintieji nesupranta, ką kalba kurtieji, tai yra, nemoka gestų kalbos. Mokslininkai nustatė, kad integruotai mokant klausos sutrikimų turinčius vaikus, jie paprastai nebendrauja su girdinčiais klasės draugais, taigi, gali jaustis vieniši ir nesaugus (Gaustad ir Kluwin, 1992). Taip yra ir šeimose, kur tėvai yra girdintieji, o vaikas kurčiasis ar neprigirdintysis, nes dažnai girdintieji tėvai nesugeba gerai išmokti gestų kalbos, tad komunikacijos problema yra aktuali ir šeimoje.
Bendrija PAGAVA organizuoja mokymus Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių tėvams, tačiau pastebimas tokių veiklų poreikis ir kitose savivaldybėse. Projekto rėmuose organizuoti mokymai sudarytų galimybę tėvams susitelkti, sužinoti daug naujo. Įgyvendinant Socialinių paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, tėvai gauna informaciją, kuri jiems teikiama bendrijoje PAGAVA. Tačiau tiesioginė informacija prieinama nedideliam žmonių skaičiui. Projekto įgyvendinimas pagerintų šeimos narių tarpusavio santykių suvokimą, bei supratimą, kad neįgalus kurčias vaikas ne kliūtis geriems šeimos tarpusavio santykiams ir pilnaverčiam šeimos gyvenimui.
Įgyvendinant projektą planuojama panaudoti turimas užsienio pavyzdžiu sukurtas programas ir organizuoti mokymus Vilniaus regione. Tam, kad informacija apie planuojamus mokymus būtų paskleista kuo plačiau, jie bus pristatomi šeimų vasaros poilsio stovyklos „Bėgant iš tylos pasaulio…“ metu. Stovykla bus organizuota tam, kad padidėtų šeimų tarpusavio pagalba, jiems bus skaitomos paskaitos kaip atstovauti šeimos, o ypatingai savo vaikų teises. Kadangi stovykloje dalyvaus apie 200 dalyvių iš visos Lietuvos informacija apie projektą bus paskleista labai plačiai, informacija apie ministerijos finansuojamą programą bus dar labiau žinoma.
Bendrija PAGAVA yra tėvų savanoriška bendrija, kurios darbą turi perimti jauni žmonės. Tam, kad jų darbas būtų efektyvus, tikslinga juos mokyti, kaip atstovauti šeimoms, šiuo tikslu, bus organizuojami jaunimo mokymai.
Siekiant užtikrinti informacijos prieinamumą kurtiesiems renginių metu, juose dalyvaus gestų kalbos vertėjai.
