„Matyti reikia širdimi, girdėti – širdimi ir jausti – širdimi“.  M.K.Čiurlionis

Klausos sutrikimų rūšys ir laipsniai

Yra dvi pagrindinės klausos sutrikimų rūšys:

  • Konduktyvus klausos sutrikimas

Konduktyvus klausos sutrikimas pasireiškia dėl pokyčių išorinėje arba vidurinėje ausyje, kai garsas negali patekti į vidinę ausį. Taip dažnai atsitinka dėl kamščio, susidariusio išorinės ausies kanale, bet vaikams dažniausiai būna dėl uždegiminio skysčio vidurinėje ausyje. Tai gana dažnas reiškinys, ir toks klausos sutrikimas dažniausiai yra laikinas, nes išgydomas. Taip pat būna nuolatinis konduktyvus klausos sutrikimas dėl įgimtos ausies patologijos, sąaugų vidurinėje ausyje, bet jis gana retas.

Nemažai vaikų suserga vidurinės ausies uždegimu. Dauguma uždegimų praeina be ilgalaikių pasekmių, tačiau gali sukelti laikiną klausos sutrikimą, įtakojantį vaiko kalbos raidą. Jei uždegimai užsitęsia, galimi negrįžtami vidurinės ausies pažeidimai, sukeliantys nuolatinį klausos sutrikimą.

  • Neurosensorinis klausos sutrikimas

Tai dažniausias žymaus klausos sutrikimo tipas. Neurosensorinį klausos sutrikimą lemia vidinės ausies ir klausos nervo ligos, dėl kurių pažeidžiamas garso suvokimas. Kai pažeidžiamos ausies sraigėje esančios plaukuotosios ląstelės, jos nebegali garso vibracijų paversti elektroniniais signalais. Kartais suardoma klausos nervo struktūra, todėl signalai nebepasiekia smegenų. Neurosensorinis kurtumas kartais dar vadinamas klausos nervo kurtumu. Neurosensorinis klausos sutrikimas gali būti įgimtas arba įgytas ir dažniausiai būna nuolatinis; jis gali būti silpnas, vidutinis, stiprus arba visiškas. Neurosensorinis klausos sutrikimas yra daugiau kaip 60-70% klausos sutrikimų priežastis.

Neurosensorinį klausos sutrikimą gali sukelti kai kurios ligos, pvz. meningitas, kiaulytė, raudoniukė. Neurosensorinis klausos sutrikimas gali atsirasti po infekcinės ligos, kuria persirgo mama nėštumo metu. Didesnę riziką turėti klausos sutrikimą turi neišnešioti kūdikiai. Klausos sutrikimas gali pasireikšti nuo gimimo arba vėliau vaikystėje. Vidinę ausį gali pažeisti ir sukelti neurosensorinį klausos sutrikimą stiprus garsas (pvz., sprogimas). Klausa palaipsniui silpsta ilgai būnant triukšme.

Vaikai su neurosensoriniu klausos sutrikimu gali turėti ir konduktyvų klausos sutrikimą, tai vadinama mišriu klausos sutrikimu.

  • Ką reiškia aukštų dažnių klausos sutrikimas

Garso aukštis, arba dažnis, matuojamas hercais (Hz). Žmogus gali girdėti garsus, kurių dažnis yra tarp 20 Hz ir 20 000 Hz. Kalbant ramiu tonu, garso dažniai patenka į 250 ir 6 000 Hz diapazoną. Ausis ne visų dažnių garsus girdi vienodai, pavyzdžiui, žemus garsus paprastai girdime geriau, negu tokio pat stiprumo aukštus garsus. Vaikai geriau girdi aukštesnio dažnio garsus, tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės – žemesnio dažnio garsus. Jei Jūsų vaikas sunkiai girdi aukšto dažnio garsus, tai vadinama aukšto dažnio klausos sutrikimu. Tai trukdo gerai suvokti žmogaus kalbos garsus.

Klausos sutrikimų laipsniai

Klausos sutrikimo laipsnis nustatomas pagal geresnės ausies audiogramos duomenis.

Lietuvoje naudojama Pasaulinės sveikatos organizacijos klausos sutrikimo klasifikacija:

  • normali klausa, kai girdimi garsai nuo 0-25 dB
  • nežymus klausos sutrikimo laipsnis (26-40) dB
  • vidutinis klausos sutrikimo laipsnis (41-55 dB)
  • žymus klausos sutrikimo laipsnis (56-70 dB)
  • labai žymus klausos sutrikimo laipsnis (71-90 dB)
  • kurtumas (>90 dB)

Apibūdinant sutrikusios klausos vaikus, atsižvelgiama ne tik į klausos sutrikimo laipsnį, bet ir į tai, kiek klausos sutrikimas trukdo vaikui savarankiškai, girdint aplinkinių žmonių kalbą, išmokti kalbėti ir lemia jo kalbos raidą.

Mano vaikas kurčias. Ar tai reiškia, kad jis negirdi jokių garsų?

Mažai tikėtina, kad Jūsų vaikas negirdės visiškai jokių garsų.  Žodžiu „kurčias“ dažnai vadinami įvairaus laipsnio klausos sutrikimai. Taip pat vartojami šie terminai: „sutrikusios klausos vaikas“, „turintis klausos sutrikimų“, „neprigirdintis“.

Jei turite klausimų dėl vaiko klausos sutrikimo lygio, kreipkitės į klausos specialistą otorinolaringologą arba audiologą, kuris paaiškins Jūsų kūdikio klausos tyrimo rezultatus. Audiologas taip pat gali paaiškinti, kuriuos garsus vaikas gali girdėti, o kuriuos garsus jam sunku išgirsti.