„Matyti reikia širdimi, girdėti – širdimi ir jausti – širdimi“.  M.K.Čiurlionis

Klausa. Ausis ir jos sandara

Klausa yra gebėjimas girdėti. Tai vienas iš penkių pojūčių, kuriais pažįstame pasaulį; klausa mums leidžia bendrauti, reaguoti į išorinį pasaulį.

Klausos organas yra ausis, be to, ausis yra ir pusiausvyros organas. Žmogaus ausis sudaryta iš trijų pagrindinių dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės ausies. Išorinę ausį sudaro ausies kaušelis ir ausies landa, vidurinę – ausies būgnelis ir klausomieji kauliukai, o vidinę ausį – sraigė (joje suvokiamas ir perduodamas garsas smegenims) ir labirintas (svarbi struktūra ne tik klausai, bet ir pusiausvyrai).

Ausies sandara                                                             https://lt.wikipedia.org/wiki/Ausis

Garso bangos patenka pro išorinę ausį ir sukelia būgnelio virpesius. Būgnelis jungiasi su trimis klausomaisiais kauliukais (plaktuku, priekalu ir kilpa), kurie sustiprina garso sukeltus virpesius ir perduoda juos į vidinę ausį. Vidinės ausies sraigėje yra skystis ir labai jautrios plaukuotosios ląstelės, kurios juda nuo garso sukeliamų virpesių. Plaukuotosios ląstelės vienoje sraigės dalyje yra jautrios žemo tono garsams, o kitoje sraigės dalyje – aušto tono garsams. Plaukuotosios ląstelės mechaninę garso energiją paverčia elektros impulsais, kurie klausos nervu perduodami į galvos smegenų žievę, kur gauti elektriniai signalai suvokiami garsais.

Garso stiprumo lygis matuojamas decibelais (dB); garso aukštumas, arba dažnis, matuojamas hercais (Hz). Žmogaus ausis yra ypatingai jautri ir gali girdėti labai mažos galios garsą. Žmogus girdi nuo 0 dB (girdimumo slenkstis) ir 120 dB (skausmo slenkstis) dažnių diapazone nuo 20 iki 20 000 Hz.