„Matyti reikia širdimi, girdėti – širdimi ir jausti – širdimi“.  M.K.Čiurlionis

Archyvas 2006

INTERREG Projektas SIII-065
Sutrikusios klausos jaunuolių ir jų šeimų organizacinių gebėjimų stiprinimas (SOS Kurtieji)Trumpas projekto aprašymas:

Bendras projekto tikslas – gerinti sutrikusios klausos jaunuolių ir jų artimųjų integraciją į visuomenę stiprinant Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA, Šiaulių neprigirdinčiųjų klubo “Auditus” ir Latvijos kurčių jaunuolių ir jų draugų organizacijos EFRAIMS organizacinius įgūdžius.
Šiuo tikslu bus sukurtas šių Lietuvos ir Latvijos nevyriausybinių organizacijų internetinė svetainė, skirta užmegzti  bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų šeimų ir jaunimo, turinčio tą pačią negalią ir tas pačias problemas, pasidalinti gerąja patirtimi, rengti bendrus projektus,
Projekto rezultatams pasiekti numatytos šios veiklos:

  • Surengti psichologinius mokymus sutrikusios klausos jaunuoliams Lietuvoje ir Latvijoje skatinant juos aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime;
  • Organizuoti Pasidalijimo praktika susitikimą Bauskoje, skirtą pasidalinti patirtimi tarp bendradarbiaujančių organizacijų;
  • Sukurti internetinę svetainę su versijomis lietuvių, latvių ir anglų kalbomis, skirtą teikti informaciją ir bendrauti pasienio regionų šeimoms su sutrikusios klausos vaikais ir kurtiems jaunuoliams;
  • Surengti projekto rašymo seminarą abiejų organizacijų atstovams;
  • Organizuoti apžvalginę kelionę pasienio regionu;
  • Organizuoti vasaros stovyklas kurtiems jaunuoliams 2006 m. Lietuvoje ir 2007 m Latvijoje.

Laukiami projekto rezultatai:

  • Bus užmegzti ryšiai tarp Lietuvos ir Latvijos organizacijų su šeimomis, auginančiomis kurčius vaikus.
  • Bus pasidalinta gerąja patirtimi.
  • Bus užmegzti kontaktai tarp jaunuolių su klausos negalia.
  • Visuomenė gaus daugiau informacijos apie kurtumo negalią

Projekto tikslinė grupė: šeimos, auginančios sutrikusios klausos vaikus, ir kurti jaunuoliai iš Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų

Projekto trukmė: 18 mėnesių (2006 m. kovas – 2007 m. rugpjūtis)

BENDRAUTI IR BENDRADARBIAUTI PADĖS SUKURTA INTERNETO SVETAINĖ

 

     Bendrijai PAGAVA įgyvendinant INTERREG projektą Nr. SIII-065 “Sutrikusios klausos jaunuolių ir jų šeimų organizacinių įgūdžių stiprinimas” yra sukurta internetinė svetainė adresu www.pagava.lt. Svetainė pirmiausia skirta supažindinti su vykdomu projektu, užmegzti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Latvijos šeimų ir jaunuolių, turinčių kurtumo negalią ir susiduriančių su tomis pačiomis problemomis, bei pasidalinti gerąja patirtimi.

     Nors su latviais esame artimiausi kaimynai ir turime daug panašių problemų, bendraujame palyginti nedaug. Iki nepriklausomybės abiejose šalyse nebuvo nei tėvų, auginančių sutrikusios klausos vaikus, nei kurčiųjų jaunimo organizacijų. Pirmiausia susiorganizavo tėvai, devintojo dešimtmečio pradžioje įkūrę savo organizacijas Lietuvoje ir Latvijoje. Įdomu tai, kad pirmą kartą tėvai (mamos) susitiko ne Vilniuje ar Rygoje, o Orebro mieste Švedijoje 1999 metais, kai Švedijos tėvų, auginančių sutrikusios klausos ir kalbos vaikus, organizacija DHB, švęsdama savo 50 metį, pakvietė Europos tėvų bendrijas į konferenciją „Viena šeima – dvi kalbos“.

     Prabėgus daugiau kaip penkiolikai metų bendrija PAGAVA pamažu atsistojo ant kojų, išaugo jos pirmieji pagaviukai, kurių didesniam savarankiškumui ugdyti ir skirtas projektas “Sutrikusios klausos jaunuolių ir jų šeimų organizacinių įgūdžių stiprinimas”. Projektą ketinome įgyvendinti kartu su Latvijos tėvų organizacija, tačiau ji pastaruoju metu neturi galimybių dalyvauti, jos veikla apmirusi, todėl į talką teko kviestis Latvijos kurčiųjų jaunimą, 2003 m. susibūrusį į organizaciją EFRAIMS. Gal atsitiktinumas, o gal sutapimas: Latvijoje silpnesnė tėvų organizacija, bet anksčiau susitelkė jaunimas, Lietuvoje – atvirkščiai: tėvų organizacija gana stipri, bet kurtieji jaunuoliai dar tik pradeda steigti savarankišką organizaciją…

     INTERREG projekto svetainėje bus galima susipažinti su visais projekto partneriais: bendrija PAGAVA, Šiaulių neprigirdinčiųjų klubu „Auditus“ ir Latvijos kurčiųjų jaunimo organizacija EFRAIMS, UAB Salo Baltic International, kada ir kaip šios organizacijos susikūrė, kokias vykdo veiklas, kokiuose dalyvauja projektuose.

     Svetainėje numatome talpinti informaciją medicininiu, psichologiniu ir socialiniu kurtumo aspektu. kuri reikalinga šeimoms, auginančioms kurčius ir neprigirdinčius vaikus. Tai bus vieta, kur tėvai ir jaunuoliai galės pasikeisti nuomonėmis ir aptarti jiems rūpimus klausimus, gauti trumpas konsultacijas lietuvių ir latvių kalba, norintys galės dalyvauti forume, o jaunimas, žinoma, turės galimybę pasiplepėti „čato“ skiltyje. Svetainė bus skirta ne tik užmegzti, bet ir palaikyti kontaktus tarp organizacijų narių.

     Dalį informacijos svetainėje numatoma pateikti anglų kalba siekiant su projektu ir organizacijomis – projekto dalyvėmis supažindinti atitinkamas kitų šalių organizacijas, keistis informacija, dalytis gerąja patirtimi, skleisti informaciją apie vaikų kurtumą.

     Svetainėje taip pat bus daug fotonuotraukose sustabdytų projekto veiklos akimirkų.

     Tarp svetainės nuorodų – ir nuoroda į programos INTERREG programos puslapį, kuriame galima sužinoti apie ES struktūrinių fondų paramą Baltijos jūros regiono Kaimynystės programai.

KAS YRA TIE PROJEKTAI IR KAIP JIE GIMSTA?

 

     Šiandien kone kasdien susiduriame su sąvoka “projektas”. Ir kurčiųjų gyvenime projektai vaidina vis didesnį vaidmenį, pakanka atsiversti “Akiratį”: renginiai, kelionės, gestų kalbos užtikrinimas, jaunimo mainai, susitikimai – tai vis didesnių ar mažesnių projektų rezultatai. Projektų galimybėmis vis dažniau naudojasi jaunimas, norėdamas įgyvendinti savo sumanymus. Tačiau kurti jaunuoliai dar retai patys imasi rašyti projektus…

     Bendrija PAGAVA, įgyvendindama iš dalies ES INTERREG III B Kaimynystės programos lėšomis finansuojamą projektą „Sutrikusios klausos vaikų ir jų šeimų organizacinių įgūdžių stiprinimas“, siekia suteikti pradinių žinių apie projektus, sudominti ir motyvuoti kurčius jaunuolius aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime.

     Pernai gruodžio 9-10 dieną Šiauliuose vyko projektų rašymo seminaras. Seminare dalyvavo projekto partnerių – bendrijos PAGAVA, Šiaulių neprigirdinčiųjų klubo „Auditus“ ir Latvijos kurčiųjų jaunimo organizacijos EFRAIMS nariai, iš viso 30 dalyvių. Kai kuriuos jaunuolius teko įkalbinėti dalyvauti psichologiniuose mokymuose, kurie vyko 2006 m. vasaros pradžioje Vilniuje, o paskelbus apie seminarą Šiauliuose norinčių dalyvauti, ypač „pagaviukų“, buvo kur kas daugiau, nei leido projekto galimybės. Pirmenybė buvo teikiama tiems, kurie jau dalyvavo projekto renginiuose ir mokėsi dirbti grupėje.

     Svarbiausia – mąstyti

     Seminaro lektorės, neblogai išmanančios kurčiųjų poreikius, išradingai ir įdomiai parengė programą. Pirmąją dieną kiekvienas seminaro dalyvis gavo po aplanką su seminaro medžiaga, kurioje teksto buvo minimaliai, o teorinė dalis pateikta daugiausia klausimų, nesudėtingų schemų ir trumpų, aiškių sakinių forma. Kas yra projektai, kam jie reikalingi? Kodėl jie rengiami? Kaip gimsta idėjos? Kaip dirbti komandoje? Kaip rengti projekto paraišką? Abi lektorės pasikeisdamos ne tiek dėstė teoriją, kiek pateikinėjo klausimus, čia pat pateikdavo pavyzdžių, siūlė rinktis ir argumentuoti pasirinkimą. Jos skatino aktyviai dalyvauti, sakyti viską, kas šauna į galvą, nesigėdyti netgi nesąmonių, nesišaipyti ir nekritikuoti. Visi kartu dalyviai galvojo, kam, tarkim, galima panaudoti paprastą pieštuką arba kokie yra dešimt neįmanomų dalykų. Svarbiausia – mąstyti, versti dirbti savo galvą, įsiklausyti į grupės draugų mintis. Projektų idėjos gali gimti iš artimiausios aplinkos: kas mums patinka ir ką norėtumėte įgyvendinti arba ką norėtumėte pakeisti savo kieme, mokykloje ar draugų būryje. Kad būtų lengviau, lektorės iš pradžių pasiūlė paprasčiausių projektų temų: turistinis žygis ekstremaliomis sąlygomis, susitikimas su įdomiais ar žinomais žmonėmis ir pan.

     Projektų idėjos

     Supažindinusios su bendrosiomis sąvokomis, kas yra projektas, kaip gimsta idėjos ir su pagrindinėmis darbo komandoje nuostatomis netrukus lektorės pakvietė jaunuolius pačius sugalvoti, kokius projektus jie norėtų įgyvendinti. Visi dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes – vilniečių, šiauliečių ir latvių. Atrodė, taip dirbti bus naudingiausia ir patogiausia: grupės nariai gerai vieni kitus pažįsta ir kalba ta pačia kalba – latvių arba lietuvių. Grupės entuziastingai kibo į darbą, iš pradžių pasiūlymai byrėjo kaip iš rago. Gerai, kad atsirodo skeptikų: ar tikrai visos idėjos visiems įdomios, ar įmanoma tai padaryti? Darbo metu išryškėjo lyderiai ir „pasyvas“: ne taip lengva intensyviai dirbti visą dieną, todėl kai kurie vilniečiai atidavė iniciatyvą į draugų rankas ir tiesiog ramiai stebėjo, kaip kiti suka galvas.

     Po pietų grupės pateikė savo projektų idėjas. Jos iš tikrųjų atspindėjo tai, ką seminaro dalyviai jau yra matę ar girdėję, ką norėtų patirti ar būtų įdomu sužinoti: organizuoti gestų kalbos mokyklėlę girdintiems draugams, pastatyti teatro spektaklį gestais, surengti Baltijos šalių kurčiųjų sporto varžybas, surinkti duomenis ir susipažinti su Baltijos kurčiųjų kultūra, pagyventi savaitę kitą ekstremaliomis sąlygomis – “robinzonų saloje”. Idėjos – puikios, bet kaip jas įgyvendinti? Tam aptarti buvo skirta antroji seminaro diena.

     Projektų įgyvendinimas

     Antrą dieną prieš prasidedant seminarui ekrane pamatėme vaizdus iš pirmosios seminaro dienos. Buvo labai įdomu stebėti, kaip kam sekėsi pirmąją dieną, kas dirbo rimtai, o kas dairėsi į šalis. Išradingos lektorės antrąją dieną pateikė siurprizą: jos perskirstė darbo grupes taip, kad kurtieji paaugliai vilniečiai atsirado vienoje grupėje. Prasidėjo veiklų planavimas. Lektorės paskirstė grupėms veiklas pagal pajėgumą. Latviai, vyresni ir jau rengę ne vieną projektą, gavo sudėtingesnius projektus, o jaunesni ir patirties neturintys lietuviukai – paprastesnius. Ypač įdomu buvo stebėti, kaip „prabudo“ vakarykščiai tyleniai. Vilniečiams teko planuoti Baltijos šalių kurčiųjų jaunimo sporto varžybas. Iš pradžių dar bandę aiškinti, kad jie nesugebės to padaryti, netrukus įsisuko į skaičiavimus. Atsirodo nauji lyderiai, kurie ėmėsi planuoti būsimas veiklas. Pasirodo, vieni gerai išmano, kaip surengti krepšinio rungtynes, kiek komandoje yra žaidėjų, kad reikia nepamiršti ir moterų komandų, ir trenerių. Kiti nusimano apie šachmatų varžybų specifiką. Pasitelkę pieštukus ir pirštus jaunuoliai skaičiavo, kiek bus žaidynių dalyvių, sprendė, kur jie gyvens ir maitinsis, kur ir kiek dienų vyks varžybos, ką dalyviai veiks laisvalaikiu. Pasirodo, mūsų vaikai kai ką išmano ir ne taip jau prastai moka planuoti bei skaičiuoti, ypač tai, kas juos domina. Pasitvirtino gerai žinomas dalykas: svarbiausia – motyvacija.

     Rezultatai

     Seminaro pabaigoje grupės trumpai pristatė savo darbo rezultatus, visi kartu aptarė, kurios veiklos realios, kas gerai, o kas ne visai vykusiai suplanuota.

     Dvi intensyvios seminaro dienos pralėkė labai greitai. Įspūdžių ir patirčių – pačių įvairiausių. Seminaras buvo naudingas visiems dalyviams. Nors EFRAIMS nariai jau turi projektų rengimo ir įgyvendinimo patiries, jie vieningai tvirtino, kad pasisėmė naujų idėjų, įgūdžių arba sutvirtino turėtus. Lietuvos kurtiems paaugliams šis seminaras buvo naujovė: jie sužinojo daug naujų dalykų, išmoko naujų sąvokų, pradėjo suvokti, kad, norint gyventi įdomiau, reikia patiems įdėti daug pastangų ir darbo. Mūsų paaugliai pamatė, kaip Latvijos jaunuoliai aktyviai dalyvavo mokymuose, nebijojo reikšti savo minčių ir idėjų, drąsiai jas gynė ir buvo geranoriški vieni kitų atžvilgiu.

     Seminaro metu buvo vartojamos 6 (!) kalbos: lietuvių ir latvių gestų, lietuvių ir latvių, rusų ir anglų kalba. Daugelis latvių moka sakytinę rusų kalbą, o seminaro medžiaga jiems buvo pateikta anglų kalba. Prigirdintiems jaunuoliams medžiaga buvo dėstoma lietuvių arba rusų kalba, kurtiesiems – lietuvių ir latvių gestų kalbomis. Beveik dešimties metų lietuvių ir latvių amžiaus bei patirties skirtumas iš pradžių, atrodė, apsunkins seminaro darbą. Labai lengva bent iš pradžių nebuvo, bet susidomėjimo ir vertėjų bei lektorių geranoriškų pastangomis darbas vyko sklandžiai. Antra vertus, dar kartą įsitikinome, kaip kurtiesiems būtina mokėti kuo daugiau kalbų.

TRADICINĖ ŠEIMŲ STOVYKLA KUNIGIŠKĖSE „Bėgant iš tylos pasaulio…“ – NAUJI AKCENTAI

 

     Paskutinę liepos savaitę – susitinkame Kunigiškėse. Į stovyklą suvažiavo šeimos iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Tauragės, Alytaus, Mažeikių, Telšių, Širvintų, iš viso pustrečio šimto dalyvių, iš jų 120 vaikų, tarp kurių 95 kurti vaikai. Įprasta įvairovė – kurti ir neprigirdintys vaikai, su klausos aparatais ir be jų, su kocleariniais implantais, bendraujantys sakytine ir gestų kalba, broliai ir seserys, girdintys ir kurtieji tėvai. „Vaikai“ – paties įvairiausio amžiaus: nuo gulinčio tėtės stumiamame vežimėlyje iki sėdinčio už automobilio vairo.

     Nors oras ne itin lepino, įprastų renginių netruko: estafės prie jūros: „pasisveikinimas su jūra“, bėgimas su maišais, „nuotykių takas“, sporto varžybos, laukiama Neptūno šventė, kai kiekvienas miestas statė savo smėlio pilis, o ore pagautas ar iš smėlio iškrapštytas Neptūno saldainis – ypatingo skonio. Vakarais diskotekos, kuriose dalyvavo tiek didieji, tiek mažieji stovyklautojai. Vyko pokalbiai apie profesinį mokymąsi, tėvus konsultavo Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos profesijos mokytoja Asta Čijunskienė.

     Ir nauji stovyklos „Bėgant iš tylos pasaulio…“ akcentai. Šiemet stovyklos atidarymo puošmena – ne tradicinis PAGAVOS vaikų, o Šiaulių neprigirdinčiųjų klubo „Auditus“ mažųjų šokis. Tradicinė stovyklautojų vakaronė dėl vasarą tvyrojusios sausros – be tradicinio laužo, nors tai nesutrukdė tėvams pabendrauti, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais.

     Dar viena naujovė – vasaros stovykloje dalyvavo bendrijos PAGAVA INTERREG IIIA vykdomo projekto “Sutrikusios klausos vaikų ir jų šeimų organizacinių įgūdžių stiprinimas” partnerės, Latvijos kurčiųjų jaunuolių ir jų draugų organizacijos EFRAIMS atstovai. Pirmoji pažintis – trumpas projekto partnerių – PAGAVOS , Šiaulių neprigirdinčiųjų klubo „Auditus“ ir EFRAIMS organizacijų pristatymas, projekto ir jau vykusių renginių aptarimas. Buvo įdomu sužinoti, kad Latvijos kurti jaunuoliai yra susibūrę į savarankišką organizaciją, patys teikia ir vykdo jiems įdomius ir reikalingus projektus. Vilniuje jau vyko kurčių jaunuolių psichologiniai mokymai, latviai, vėliau įsijungę į projektą, juos ruošiasi rengti. Latviai supažindino mus su tarptautine gestų kalba, dalyvavo stovyklos renginiuose. Kurti jaunuoliai bendravo, mokėsi naujų žaidimų.

     Balionais ir kepuraitėmis nuo saulės stovyklautojus papuošė firma McDonald‘s. Vaikai buvo pasipuošę firmos „Audiomedika“ dovanotais marškinėliais ir kepuraitėmis.

KARTU SU KAIMYNAIS MOKYSIMĖS GERIAU ORGANIZUOTI SAVO VEIKLĄ

 

     Bendrija PAGAVA kartu su partneriais iš Latvijos, Šiaulių neprigirdinčiųjų klubu „Auditus“ ir “Salo Baltic International” pradėjo vykdyti ES iniciatyvos Baltijos jūros regiono INTERREG IIIB Kaimynystės programos INTERREG IIIA Pietų prioriteto projektą Nr. SIII-065 „Sutrikusios klausos vaikų ir jų šeimų organizacinių gebėjimų stiprinimas“ .

     Projektas tikslas – užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą su kaimynais latviais, pasidalinti gera patirtimi, sudaryti galimybę sutrikusios klausos jaunuoliams iš Lietuvos ir Latvijos susipažinti, pabendrauti, pasidalinti lūkesčiais bei norais ir galbūt parašyti bendros veiklos projektą.

     Siekiant sutelkti ir motyvuoti bendram darbui buvo numatyti sutrikusios klausos jaunuolių mokymai Lietuvoje ir Latvijoje. Šių metų birželio pirmą savaitgalį Vilniuje vyko psichologiniai mokymai tema “Sutrikusios klausos jaunų žmonių veiklos motyvacija”. Pagal projektą į mokymus buvo atrinkti 14-22 metų 16 jaunuolių – dešimt vilniečių ir šeši šiauliečiai. Susibūrė gana įvairialypė grupė: visiškai kurti, tik gestais bendraujantys paaugliai ir klausos aparatus nešiojantys bendrojo lavinimo mokyklose besimokantys neprigirdintieji. Stengėmės sudaryti tokias sąlygas, kurios būtų palankios visiems mokymų dalyviams: dalyvavo gestų kalbos vertėjas, o neprigirdintys jaunuoliai naudojosi asmeninėmis garsą stiprinančiomis FM sistemomis.

     Mokymų metu psichologės mokė, kaip įvertinti save, pažinti draugą, apibrėžti savo norus ir lūkesčius, planuoti komandos darbą, drauge ieškoti sprendimų. Vilniečiai ir šiauliečiai susirado draugų, artimiau susipažino, kartu žaidė įvairius psichologinius žaidimus, mokėsi padėti vienas kitam.

     Kitas projekto žingsnis – partnerių iš Lietuvos ir Latvijos susitikimas Bauskėje, o liepos pabaigoje Kunigiškių stovykloje „Bėgant iš tylos pasaulio…” turėsime svečių iš Latvijos.

     Projektas sudaro galimybę daugiau pabendrauti ir Lietuvos šeimoms, šiuo atveju PAGAVOS ir Šiaulių neprigirdinčiųjų klubo „Auditus” nariams. Tačiau daugiausiai iš INTERREG projekto tikimės naudos sutrikusios klausos paaugliams ir jaunuoliams, kurie vis mažiau nori tėvų sugalvotų veiklų, bet dar nelabai moka apibrėžti savo norus, juo labiau rasti būdų jiems įgyvendinti ir tikslingai organizuotis.

VEIKLUS JAUNIMAS

Kurčiųjų jaunimas mokėsi rašyti projektus

 

     Tęsiant bendrijos PAGAVA kartu su Šiaulių neprigirdinčiųjų klubu “Auditus” ir Latvijos kurčiųjų jaunimo organizacija įgyvendinamą INTERREG programos projektą “Sutrikusios klausos vaikų ir jų šeimų organizacinių įgūdžių stiprinimas” gegužės 19-20 dieną Šiauliuose vėl susitiko visų trijų organizacijų nariai. Trisdešimt jaunuolių iš kaimyninių šalių, padedami patyrusių lektorių Aivos ir Jurgos, toliau gilinosi į projektų rašymo vingrybes.

Namų užduotis – teatro festivalis

     Pirmojo seminaro metu, kuris vyko vasario mėnesį, jaunuoliai sužinojo, kas yra projektai, mokėsi dirbti komandoje ir visi kartu svarstė, kokios veiklos norėtų imtis, ir bandyti rašyti projektą. Idėjų būta įvairių: surengti Baltijos šalių kurčiųjų jaunimo sporto varžybas, bandyti tyrinėti kurčiųjų kultūrą, surengti teatro festivalį. Apsistota ties teatro idėja. Seminaro dalyviai gavo namų užduotį: apmąstyti konkrečią projekto eigą, kiek dalyvių būtų iš kiekvienos šalies, ir pasidomėti, kas konkrečiai norėtų dalyvauti tokiame projekte. Taip pat buvo susitarta, kad latviai susisieks su Estijos kurčiųjų jaunimo organizacija ir pasidomės, ar estai norėtų dalyvauti projekte.

     Namų darbus seminaro dalyviai atliko, su estais susisiekė, lyg ir gavo sutikimą, tad, atrodė, naujas teatro projektas beveik parengtas, tereikia dar kartą trumpam prisėsti kartu, ir baigta. Deja, ne taip viskas paprasta.

Finansavimo šaltiniai

     Seminaras prasidėjo nuo projektų finansavimo šaltinių. Į kokius fondus gali kreiptis jaunimas prašydamas lėšų savo idėjoms įgyvendinti? Lektorės trumpai supažindino su ES struktūrine parama ir išsamiau papasakojo apie Europos Bendrijų iniciatyvos Baltijos jūros regiono INTERREG IIIB kaimynystės programą. Šios programos INTERREG IIIA pietų prioritetas Latvijai-Lietuvai-Baltarusijai remia ir finansuoja veiklas, plečiančias bendradarbiavimą abipus sienos, tarp jų – ir tas veiklas, kurios sudaro sąlygas užmegzti kontaktus ir bendradarbiavimo tinklus tarp nevyriausybinių organizacijų. Tai bendri NVO, švietimo ir socialinių įstaigų projektai, bendrų renginių abipus sienos organizavimas, įgūdžių tobulinimo veikla ir kt. Apskritai ES parama labai įvairiapusė, finansavimą galima gauti tiek nedideliems, tiek grandioziniams projektams.

     Kur galima būtų ieškoti finansavimo Baltijos kurčiųjų jaunimo teatro idėjai? Lektorės supažindino su Europos Sąjungos programa „Veiklus jaunimas”, kuri skirta 13-30 metų žmonėms iš ES valstybių narių. Programa suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymosi galimybes bei finansines subsidijas jaunimo inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą. Tai, regis, ir būtų tinkamiausias fondas kreiptis paramos.

     Priėmus sprendimą dėl fondo, pirmiausia teko susipažinti, kokie yra reikalavimai jam teikiamiems projektams. Po to seminaro dalyviai grįžo prie savo projekto idėjos ir pažvelgė į ją „realistinėmis“ akimis. Dabar jau buvo aišku, kokio dydžio paramos galima tikėtis, iki kada reikia pateikti projektą, kokia projekto forma. Teko pasiraitoti rankoves ir sėsti prie projekto biudžeto.

Projekto sąmata

     Ši seminaro dalis susilaukė ypač didelio visų dalyvių susidomėjimo. Teko mokytis derinti norus ir galimybes, skaičiuoti kelionių, viešbučių, maitinimo išlaidas. Vienas pagrindinių programos „Veiklus jaunimas” reikalavimų yra tai, kad projektą parengtų ir įgyvendintų PATYS jauni žmonės. Buvo smagu stebėti, kaip seminaro lektorė kantriai ir tikslingai vedė pradedantį jaunimą nelengvu projekto rengimo keliu. Lektorės verste vertė jaunuolius pačius planuoti, skaičiuoti, atsisakyti svaičiojimų ir nepagrįstų pretenzijų, o „projektuotojams“ pavargus neleisdavo atidėti darbo kitam kartui, priversdavo susitelkti ir bendromis pastangomis užbaigti darbą.

     Kaip ir pirmojo seminaro metu, bent jau iš pradžių lyderiavo latviai: jie vyresni, turi šiokios tokios projektinio darbo patirties, laisviau ir drąsiau reiškia savo mintis. Vis dėlto buvo smagu, kad prakuto ir „Pagavos“ nariai bei šiauliečiai. Jie jau nelaukė, ką pasakys kaimynai, patys siūlė idėjas, kartais net ginčydavosi su kolegomis.

Vertinimai

      Seminaro ir projekto naudą geriausiai parodo renginio dalyvių vertinimai:
1. „Sužinojau apie organizavimą, planą, projektus. Būtų geriau, kad dar smulkiau ir konkrečiau būtų aiškinama apie projektus. Labai džiaugiuosi, kad dalyvavau, daug ką sužinojau“.
2. „Viskas įdomu, kas nauja“.
3. „Sužinojau, kas yra biudžetas. Taip pat kaip suskaičiuoti išlaidas“.
4. „Gavome naujų idejų, patarimų sprendžiant problemas“.
5. „Sužinojau daug – kaip veikti ir rengti projektą. Gaila, kad seminaras vyko trumpai, trūko laiko“.
6. „Įgavau daug patirties, kaip dirbti komandoje“.
7. „Visas projekto rengimo procesas buvo nauja, susisteminta informacija“.
8. Ir latviškai: „Paldies jums“.

     Rengiant projektą jaunimas pats turėjo planuoti, skaičiuoti, atsisakyti svaičiojimų bei nepagrįstų pretenzijų ir bendromis pastangomis baigti darbą. Projekto „Baltijos kurčiųjų jaunimo teatras“ paraiška buvo pateikta laiku. Projekto „Baltijos kurčiųjų jaunimo teatras“ paraiška programai „Veiklus jaunimas“ buvo pateikta laiku. Telieka laukti rezultatų.

ATSISVEIKINIMAS SU VASARA IR SU INTERREG PROJEKTU

 

     Be tradicinių stovyklų, įgyvendindama Europos Bendrijų iniciatyvos Baltijos jūros regiono INTERREG III B Kaimynystės programos projektą “Sutrikusios klausos jaunuolių ir jų šeimų organizacinių įgūdžių stiprinimas” (SOS Kurtieji), šiemet bendrija PAGAVA surengė dar vieną, tarptautinę vasaros poilsio stovyklą Latvijoje, kur dalyvavo kurti jaunuoliai iš Latvijos ir Lietuvos.

     Stovykla buvo surengta netoli Liepojos esančioje stovyklavietėje „Draudziba“, kurios pavadinimas reiškia „draugystė“. Toks buvo ir stovyklos tikslas – sutvirtinti per pusantrų metų trukusį INTERREG projektą užsimezgusią Latvijos ir Lietuvos jaunuolių draugystę, sudaryti sąlygas geriau pažinti vieniems kitus ir kaimynines šalis – Latviją ir Lietuvą.

     Stovykla „Draudziba“ įsikūrusi netoli jūros, aplink pušynas ir nors pro langus jūros nematyti, visą laiką girdisi jos ošimas. Stovyklos teritorija erdvi, yra kelios salės renginiams, kuriomis bet kada galėjome naudotis, pajūryje – krepšinio ir futbolo aikštės. Žodžiu, sąlygos puikios, o ir oras nenuvylė, kad ir nešvietė kaitri saulė, stovyklautojai vis dėlto rado progą išsimaudyti didžiulėse bangose.

     Stovyklos programa buvo intensyvi ir įvairiapusė, joje numatyti pažintiniai, meno terapijos ir sporto renginiai. Pirmiausia visi dalyviai buvo suskirstyti į būrius, kiekvienas būrys gavo skirtingos spalvos marškinėlius. Pirmoji užduotis: sugalvoti būrio pavadinimą ir nupiešti vėliavą. Iš pradžių ne itin drąsiai pradėję darbą grupelėse jaunuoliai netruko įsistikinti, kad darbas grupėje suartina, suteikia drąsos ir pasitikėjimo. Iš pat pradžių susikūrė draugiška ir nuoširdi nuotaika. Ir kitomis dienomis vykę grupiniai dailės užsiėmimai buvo skirti užmegzti bendravimą ir draugystę.

     Vienas jų taip ir vadinosi: Molio pamokos. Pamačiusios molio luitus kai kurios mergaitės net pasipurtė: imti tokį gyvį į dailias rankeles? Mano vadovė Ligita paprašė susėti ratu, pati atsiriekė molio gabalą ir taip pamažu visi stovyklautojai susirado savąjį molio gabalėlį, čiupinėjo ir maigė, kol jis tapo šiltas ir savas – kieno didesnis, kieno visai nedidukas. Paskui reikėjo perduoti jį šalia sėdinčiam ir priimti iš jo atkeliavusį gabalėlį – taip molis mokė mus atsipalaiduoti, paliesti kito ranką, paduoti, pajusti vienas kitą. Visi dirbo didelėje grupėje ir išgyveno panašius jausmus. Kitą kartą stovyklautojai darė kaukes, bandė išreikšti nuotaikas ir jausmus naudodami popierių, dažus, siūlus, molį. Visi dirbo noriai ir jaukiai, atrodo, akd buvo tiesiog malonu būti kartu su visais, ne tik su pažįstamais, bet ir su nepažįstamais žmonėmis.Vėliau visi noriai pristatinėjo savo darbus ir apie juos kalbėjo, o publika geranoriškai su pasitikėjimu klausėsi ir priėmė. Visi norėjo būti pamatyti ir išgirsti. Tokie užsiėmimai ugdo sugebėjimą žiūrėti vienas į kitą ir priimti, patirti malonumą ir gyvenimo džiaugsmą.

     Daug emocijų sukėlė ir sporto varžybos. Prie jūros pučiant stipriam vėjui buvo surengtos kvadrato varžybos. Paskui pradėjo lyti, todėl susirinkome salėje. Čia sporto vadovas Algirdas sugalvojo įvairiausių estafečių ir žaidimų, o stovykalutojai dalyvavo labai nuoširdžiai. Sporto diena prabėgo nepastebimai greitai.

     Didžiulio visų stovyklautojų susidomėjimo sulaukė tarptautinių gestų kalbos pamokėlės, kurias išradingai vedė gestų vertėja Danguolė, pasinaudodama naujausiu tarptautinių gestų kalbos žodynu. Visi dalyviai mokėsi tarptautiniu daktiliu prisistatyti: pasakyti savo vardą ir pavardę, gimimo datą, iš kokios šalies ir kokio miesto atvyko. Iš pradžių atsistojus prieš publiką, nepaisant to, kad dauguma buvo draugai, visi labai jaudinosi: vieni žiūrėjo tik į savo rankas, kiti taip susukdavo kojas, kad atrodė, jog nepavyks grįžti į normalią padėtį. Buvo labai smagu, ir tai padėjo pamažu įsidrąsinti ir uoliai mokytis. Paskutinę stovyklos dieną vyko mini egzaminas, kuriam stovyklautojai kruopščiai ruošėsi, o per stovyklos uždarymą jiems buvo įteikti pažymėjimai, kad jie mokėsi tarptautinių gestų.

     Visi susidomėję klausėsi, kai Latvijos kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkas Ivars papasakojo savo įspūdžius iš 15 Pasaulio kurčiųjų kongreso, šią vasarą vykusio Madride ir iš prieš tai vykusios pasaulio kurčiųjų jaunimo stovyklos, kurioje dalyvavo latviai ir estai, ber, deja, nei vienas lietuvis. Kodėl nebuvo nieko iš Lietuvos? – klausė Ivars. Vadovė Joana papasakojo apie Airijoje vykusią Europos šeimų, auginančių kurčius vaikus, stovyklą Eurofest07.

      Buvo įdomu, kai latvė Maira gestais pasakojo apie savo šalį, nepamiršdama paminėti, kiek joje gyvena kurčiųjų ir kiek yra kurčiųjų mokyklų. Sužinojome kad tradicinis Latvijos patiekalas – žirniai su spirgučiais.

     Algirdas papasakojo ir parodė daug nuotraukų iš Kinijoje vykusio kurčiųjų pasaulio čempionato: krepšinio varžybų akimirkas, kaip gyvena žmonės, koie pastatai ir parkai. Taip pat matėme ir nuotaikingas nuotraukas ką tik pasibaigusios Baltijos kurčiųjų jaunimo vasaros stovyklos, kuri vyko Lietuvoje, netoli Kauno.

     Vakarais stovyklautojai salėje rinkadovosi į video filmus. Nusčiuvę ir visiškoje tyloje žiūrėjo kiniečių sukurtus filmus apie neįgaliuosius „Mano svajonė“. Jaunuolis be abiejų rankų kastuvu kasa daržą, važiuoja dviračiu, pina krepšius ir parduoda juos turguje, kad užsidirbtų pragyvenumui. Penki jauni vyrai be kojų: penki vyrai, penkios kojos ir dešimt ramentų, įtemptos repeticijos, kruvinos alkūnės ir žiūrovų aplodismentai. Vyrukas su Dauno sindromu diriguoja garsiausiems pasaulio orkestrams žymiausiose pasaulio koncertų salėse. Neįtikėtinas kurčiųjų šokis – sapnas, vizija, svajonė… Po kiekvieno filmuko niekieno neraginami plojome. Svajonei įgyvendinti reikia daug darbo, kantrybės, palaikymo.

     Vieną rytą, paėmę iš virtuvės sausą davinį, autobusu išvykome į pažintinę kelionę po Latviją: per Liepoją į Ventspilį. Šeiminikai labai noriai ir atsakingai vedžiojo stovyklos dalyviau po Liepoją, norėdami parodyti gražiausias gatveles, puikiausius gėlynus ir, žinoma, prieš porą metų įrengtą Muzikantų garbės alėją. Tačiau visiems turbūt neišdildomą įspūdį paliko ekskursiją į buvusį Karuosčio karo kalėjimą, kuriame dabar įkurtas muziejus ir kuriame kalėjo revuliucionieriai, caro armijos jūrininkai ir puskarininkiai, vokiečių Vermachto dezertyrai, Stalino laikų tautos priešai, sovietų armijos ir Latvijos armijos kareiviai ir kiti nepaklusnieji. Valanda ekskursijos nukėlė, mus, regis, į kitą pasaulį, iš kurio norėjosi kuo greičiau dingti.

     Pakeliui į Ventspilį sustojome Jurkalnėje, kur latviai išdiddžiai rodė jūros krantą – statų ir vaizdingą, kokio tikrai nėra Lietuvoje. Fotografavomės, vaikščiojome, paskui susėdę ant suoliukų lauke pavalgėme. Galiausiai – Ventspilis, gražus restauruojamas senamiestis, kurio gatvėse „ganosi“ kelios didelės karvės, sutvarkyta prieplauka. Pasivaikščioję po mietą ir įsigiją suvenyrš sėdome į autobusą ir jau temstant grįžome į stovyklą.

     Visų stovyklos renginių ir nuotaikų, žinoma, nepavyks aprašyti, bet stovyklos nauda neabejotina: čia dalyvavo ir kurčiųjų, ir bendrojo lavinimo mokyklas baigusieji arba besimokantys jaunuoliai. Dalyvaujant bendruose renginiuose, ir vieniems, ir kitiems reikėjo stengtis įveikti „kalbos barjerą“ – ne tik bendraujant su latviais, bet ir lietuviams tarpusavyje. Dalyviai išmoko geriau suprasti vieni kitus, gavo naujų žinių.

     Vasaros stovykla Latvijoje buvo baigiamasis INTERREG projekto renginys. Galima tvirtinti, kad projekto tikslas pasiektas: kurti Lietuvos ir Latvijos jaunuoliai turėjo galimybę susipažinti su kaimynine šalimi, pamatė jos gamtą, pajūrį, aplankė keletą Lietuvos ir Latvijos miestų – Šiaulius, Bauskę, Joniškį, Jelgavą, Biržus, Liepoją, Ventspilį. Bendrijos PAGAVA, Šiaulių neprigirdinčiųjų klubo „Auditus“ ir Latvijos kurčiųjų jaunimo organizacijos nariai mokėsi rengti projektus, planuoti savo veiklą, įgavo naujų organizacinių įgūdžių, sutvirtėjo organizacijų ryšiai. Dalyviai geriau susipažino su kurčiųjų gyvenimu kaimyninėse šalyse, mokymosi galimybėmis, akivaizdžiai pamatė, kaip Latvijos jaunuoliai patys planuoja savo veiklą, ieško lėšų jai įgyvendinti, dalyvauja įvairiuose susitikimuose, gyvena intensyviai ir įdomiai. Projekto metu užmegzti kontakatai su Estijos kurčiųjų jaunimo organizacija, kartu parengtas bendras projektas „Baltijos jaunimo kurčiųjų teatras“ gavo dalinį finansavimą.

     Rugpjūčio 30 dieną stovyklautojai atsisveikindami su stovykla, jos dalyviai atsisveikino ir su 2007 metų vasara, ir su INTERREG projektu. Prisiminimui visi gavo po puodelį su INTERREG emblema ir linksma projekto šypsenėle.

     Stovykla buvo surengta Europos Sąjungos programos INTERREG ir Lietuvos jaunimo turizmo centro lėšomis. Galima drąsiai sakyti, kad bendros lėšos ir bendros pastangos duoda puikių rezultatų.